Evritanija – Graikijos Šveicarija
Evritanija – laukinė Graikijos širdis
Evritanija (Ευρυτανία) – kalnuotas regionas Centrinėje Graikijoje, dar vadinamas „Graikijos Šveicarija“. Jį supa Timfristos (Velouhi) ir Agrafa kalnai, o tarp jų teka krištolo švarumo upės Karpenisiotis, Trikeriotis ir Megdovas.
Čia oras toks tyras, kad vietiniai sako – jis gydo net mintis.
Keliautojui tai vieta, kur:
- keliai virsta takais, o takai – istorijų gijom;
- sunku pasiklysti, nes gamta tave pati veda, jei kur sustoji reikia tik klausytis;
- kiekvienas kaimelis – tarsi paslėptas laiko kapsulėje, kur laikas teka lėtai ir natūraliai.
Evritanijos energija
Ši vieta turi ypatingą vibraciją. Kalnai čia ne tik gamtos geografinė forma – jie saugo senas paslaptis.
Sakoma, kad Evritanija yra senųjų orfinių misterijų ir pirmykštės tylos žemė.
Vanduo čia juda kaip gyvas organizmas – nuo galingų krioklių iki paslaptingų ežerų, o kiekvienas šaltinis turi savo vardą, savo legendą.
Evritanijos energija čia primena transformacijos procesą – išsivalymą, tylą, naują įkvėpimą. Ji leidžia jausti elementų darną – žemė, vanduo, oras ir ugnis čia visada susitinka. Evritanija kviečia į vidinę kelionę – ne bėgti nuo pasaulio, o išgirsti jo esmę.
Evritanijos vietos, kur susilieja paslaptis ir laukinė dvasia:
Agrafa – „neužrašyti“ kalnai. Pavadinimas reiškia neįrašyti žemėlapyje – vieta, kur net Osmanai neįžengdavo. Tyrinėtojo rojus. Karpenisi – nedidelis kalnų miestelis, kur nuo kavinės terasos gali matyti debesis, slenkančius per viršukalnes. Proussos vienuolynas – įkurtas uolos viduje, garsėja stebuklingu Mergelės Marijos paveikslu. Čia juntama stipri dvasinė energija. Kremaston ežeras – dirbtinis, bet atrodo natūraliai – vandens spalva žalsvai mėlyna, tarsi iš sapno. Ir tai tik keletas jų…
Timfristos (Τυμφρηστός) – vėjo ir virsmo kalnas
Timfristos – tai vienas aukščiausių Centrinės Graikijos kalnų, siekia apie 2 315 m.
Jo pavadinimas, manoma, kilęs iš senosios graikų kalbos šaknies „tymph-“, reiškiančios kalvą, kapą ar šventą aukštumą (kaip žodyje Tymbos – kapas).
Kai kurie kalbininkai kildina jį iš „thymos“ – gyvybinė jėga, kvėpavimas, dvasinis įkarštis.
Tad Timfristos gali reikšti „gyvos jėgos kalną“ arba „aukštumą, kur gyvena dvasia“.
Senovėje šie kalnai buvo šventi, nes čia vyko senosios gamtos misterijos – ritualai, susiję su gyvybės ir mirties ciklu.
O vėliau, Bizantijos laikais, Timfristos virto pasienio kalnu – čia slėpėsi pabėgėliai, vienuoliai, sukilėliai.
Tad jis turi dvasinį ir maištingą charakterį – vieta, kur laisvė ir dvasia eina koja kojon.
Agrafa (Άγραφα) – neparašyti kalnai
Pats pavadinimas „Agrafa“ yra poetiškas ir prasmingas:
graikiškai „Άγραφα“ reiškia neužrašyti, neišrašyti.
Tai reiškia, kad šie kalnai niekada nebuvo įtraukti į Osmanų mokesčių registrus – jie buvo per toli, per laukiniai, per nepasiekiami.
Osmanai valdė didžiąją Graikijos dalį nuo XV iki XIX a., bet Agrafos kalnai buvo tokie sunkiai pasiekiami, kad net jie sakė:
„Τ’ Άγραφα δεν γράφονται“ – Agrafa neparašomi.
Tad šis regionas tapo laisvės sala okupacijos metu – čia slėpėsi sukilėliai (klephtai), partizanai, maištininkai.
Tai buvo vieta, kur išliko autentiškas graikų kalbos dialektas, liaudies dainos, papročiai – nes civilizacijos ranka čia tiesiog nepasiekdavo.
Kodėl net Osmanai vengė šių vietų:
Ne tik dėl geografijos – nors ji tikrai atgrasė:
stačios uolos, siauros perėjos, tiršti miškai, žiemą – sniego pusnys.
Bet ir dėl žmonių – Agrafos gyventojai buvo garsūs savo nepriklausomu charakteriu.
Jie gyveno mažose bendruomenėse, turėjo savo savivaldą, kalbėjo apie laisvę kaip apie dievą.
Net Osmanai, valdę šimtmečiais, sakydavo:
„Agrafiečiai paklūsta tik savo kalnams.“
Evritanija, tai vieta, kur kalnai kvėpuoja žmogaus tyla… tai vieta, kurios net imperijos neįveikė…
Nori susipažinti su šiuo regionu?
Ieškok mūsų – KrisTravel ekskursijos į Evritanijos regioną, arba tiesiog rašyk mums užklausą!
